Tinkamai veikiantis šilumos punktas ir prižiūrėta vidaus šildymo sistema svarbūs ne tik patikimam šildymui. Nuo jų būklės priklauso galimybė tiksliau reguliuoti šilumos vartojimą, tolygiau paskirstyti šilumą pastate ir užtikrinti komfortiškesnes sąlygas gyventojams.
Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos, kaip ir iki šiol, privalo atitikti teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus, o šilumos punktų įranga – šilumos tiekėjo išduotas prisijungimo prie šilumos tinklų sąlygas. Nuo spalio 1 d. aiškiau reglamentuojama, kaip turi būti elgiamasi nustačius neatitiktis, per kiek laiko apie jas turi būti informuojama ir kas atsakingas už reikalingų darbų atlikimą.
Aiškesnė tvarka nustačius neatitiktis
Jeigu bus nustatyta, kad daugiabučio namo šilumos punktas neatitinka šilumos tiekėjo išduotų prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygų, šilumos tiekėjas per 10 darbo dienų nuo neatitikčių nustatymo dienos apie tai raštu informuos gyventojus arba namo administratorių. Pranešime bus nurodyta, kokie trūkumai nustatyti ir kokius remonto ar modernizavimo darbus reikia atlikti.
Šiuo atveju būtini remonto ar modernizavimo darbai turės būti atlikti per 12 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu per šį laikotarpį darbai nebus atlikti, šilumos tiekėjas turės teisę juos organizuoti ir atlikti pats. Taip užtikrinama, kad nustatyti šilumos punkto trūkumai nebūtų paliekami nepašalinti, o įrenginiai būtų tinkamos techninės būklės.
Šių darbų išlaidas turės padengti butų ir kitų patalpų savininkai. Joms apmokėti galės būti naudojamos namo kaupiamosios lėšos, kurios, jei reikės, galės būti išdėstytos iki 24 mėnesių. Sąskaitose jos bus nurodomos atskira eilute.
Jeigu bus nustatyta, jog daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų, namo administratorius arba bendrija turės užtikrinti atitiktį ne vėliau kaip per ketverius metus nuo šilumos tiekėjo ar šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pranešimo gavimo dienos.
Aiškiau nustatyta atsakomybė ir terminai padės užtikrinti, kad šildymo ir karšto vandens sistemų būklė būtų vertinama nuosekliai, o nustatyti trūkumai būtų ne tik užfiksuojami, bet ir pašalinami.
Modernizavimas – investicija į patogumą
Šiuo metu dalyje daugiabučių vis dar naudojami elevatoriniai (neautomatizuoti) šilumos punktai. Jie automatiškai nereaguoja į lauko oro temperatūros pokyčius, todėl šildymą reguliuoti sudėtingiau. Dėl to vienuose butuose gali būti per šilta, kituose – per vėsu, o šiluma naudojama ne taip efektyviai, kaip galėtų būti.
Modernizuotas (automatizuotas) šilumos punktas pagal lauko oro temperatūrą ir pastato šilumos poreikį automatiškai reguliuoja šildymo parametrus. Lauke atšilus šildymas sumažinamas, o atšalus – padidinamas. Tai leidžia šilumą naudoti pagal faktinį poreikį ir sudaro geresnes sąlygas komfortiškai temperatūrai palaikyti.
Kad sistema veiktų efektyviai, nepakanka vien pakeisti šilumos punktą. Reikia įvertinti ir viso namo šildymo sistemos būklę, prireikus ją sureguliuoti ir subalansuoti. Tik tada galima visapusiškai išnaudoti modernizuoto šilumos punkto privalumus.
Nauja tvarka įpareigoja už pastato šilumos sistemas atsakingus asmenis laiku reaguoti į nustatytus trūkumus ir pasirūpinti jų pašalinimu. Gyventojams tai reiškia daugiau aiškumo apie namo šilumos sistemos būklę, geresnes sąlygas efektyviai naudoti šilumą ir didesnį komfortą namuose.
AB „Panevėžio energija“ informacija
Šaltinis: Pasvalio rajono savivaldybė
