4.5 C
Pasvalys
2024 / 04 / 18

Po šiltų žiemų – iššūkiai dėl vandens išteklių

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Viena tokia šilta žiema kaip šiųmetė – be šalčio, sniego, be upes, ežerus sukaustančio ledo ir įprastų pavasarinių potvynių – lemiamos įtakos Lietuvos vandens ištekliams nepadarytų. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai teigia, kad per trumpą laikotarpį smarkiai pakitęs klimatas neabejotinai kenkia Lietuvos ekosistemoms, blogina vandens būklę ir kelia naujų iššūkių. Todėl žemės ūkyje ir kituose sektoriuose turi būti taikomos modernios technologijos, leidžiančios vandens išteklius naudoti kuo efektyviau, bei išugdyta nauja profesionalų karta, gebanti tokias technologijas kurti ir pritaikyti.

- Reklama -

Kol kas didžiausias nerimas – paviršinio vandens kokybė

Ekspertai tikina, jog šiandien Lietuvoje galime džiaugtis, kad turime pakankamai daug ir kokybiško geriamojo vandens. Artezinis vanduo, slūgsantis 30–100 metrų gylyje ir dar giliau, kol kas į klimato kaitą dar stipriai nereaguoja ir tarp nelaidžių sluoksnių gyvena savo įprastą gyvenimą su lėtais pakilimais ir atoslūgiais – priešingai nei arčiau žemės paviršiaus esančio gruntinio vandens lygis, kuris, iškritus krituliams, priklausomai nuo jų intensyvumo, gruntų laidumo savybių ir gruntinio vandens slūgsojimo gylio, pakyla su didesniu ar mažesniu vėlavimu.

„Atsakingai naudojant, artezinio vandens išteklių Lietuvai gali pakakti ilgam. Esame viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuri gėrimo tikslams naudoja tik požeminį vandenį. Tačiau dėl netikėtos ekologinės katastrofos, taip pat dėl dešimtmečiais gilyn į gruntinio vandens sluoksnį besiskverbiančių cheminių medžiagų, šiam vandeniui užsiteršus, žemės gelmėse jo jau niekaip neišvalytume“, – įspėja VDU ŽŪA Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dekanas doc. Algis Kvaraciejus.

VDU ŽŪA Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dekanas doc. Algis Kvaraciejus.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu mokslininkams didžiausią nerimą kelia kritulių maitinamo paviršinio vandens kokybė, nes šylant klimatui pastaraisiais metais pasikeitė kritulių struktūra, vasarą kartais lietaus tenka laukti gana ilgai, o žiemomis atsirado vasaroms būdingų liūčių. Šios liūtys ne tik nesudrėkina gilesniųjų žemės sluoksnių, kaip tai padarytų lėto sniego tirpsmo vanduo ar smulkūs dulkiantys lietūs, bet ir išplauna iš dirvožemio laidžias maisto medžiagas, žemės ūkyje naudojamus chemikalus. Visa tai su liūčių vandeniu teka į upelius ir upes, o galiausiai – į Kuršių marias bei Baltijos jūrą. Dėl to pažeidžiamos natūralios vandens telkinių ekosistemos, jose nyksta tradicinė flora ir fauna.

Kadangi vandens temperatūra dėl šiltėjančio oro taip pat kyla, mūsų telkiniai vis dažniau „žydi“, didėja jų bakteriologinis užterštumas, o per paskutinį dvidešimtmetį Baltijos jūroje išplitusios invazinės žuvys – nuodėguliniai ir juodažiočiai grundalai – iš esmės pakeitė kitų jūros priekrantės gyventojų mitybos sąlygas. Invaziniai grundalai minta moliuskais, kurie filtruoja vandenį, suvartodami jame esančias maisto medžiagas. A. Kvaraciejus pastebi, kad moliuskai yra labai naudingi, nes jie mažina nepageidaujamus vandens telkinių eutrofikacijos reiškinius. Grundalams priekrantėse sunaikinus moliuskus, jų nebelieka vietinių vertingų rūšių žuvims, ir jos yra išstumiamos maisto ieškoti gilyn į jūrą.

- Reklama -

Lietuvos teritorijai – nusausėjimo prognozės

Nesusidarant nuolatinėms sniego dangoms ir dėl to nebelikus didelių pavasarinių potvynių, Lietuvos energetikos instituto hidrologijos laboratorijos duomenimis, vidutinis metinis Nemuno nuotėkis (upynas apima apie du trečdalius šalies teritorijos) ryškiai mažėja. Ši tendencija prognozuojama ir ateityje: iki 2035 m. nuotėkis sumažės vidutiniškai 6,5 proc., o 2081–2100 metų laikotarpiu – iki 16,3 proc. Panašaus ir net gerokai didesnio nuotėkio mažėjimo laukiama ir mažesnėse šalies upėse. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvos teritorija turėtų palengva nusausėti.

Šią žiemą vandens lygis upėse svyravo įvairiai ir vietomis netgi šiek tiek kilo, tačiau vidutinis šių metų sausio vandens lygis Nemune buvo 66–120 centimetrų žemesnis už sausio vidutinį daugiametį lygį, Neryje – 6–38 centimetrais, o Šešupėje – 95 cm.

„Prognozuojama, kad ateityje sulauksime ir šiltesnių, ir šaltesnių metų, kartais sugrįš ir žiemos. Tik jos truks gerokai trumpiau – ne 2–3 mėnesius, o gal 2–4 savaites. Tačiau bendra tendencija turėtų išlikti – vidutinė metinė temperatūra kils, lietaus pavidalo kritulių kiekis šaltuoju metu didės, o šiltuoju mažės. Ypač antroje vasaros pusėje – liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Krituliai taps trumpi, bet labai intensyvūs – šią tendenciją vasaromis jau parodo nesuvaldomi potvyniai miestų gatvėse. Dėl to bus ir staigių, bet trumpų upių vandens lygio pakilimų“, – besikeičiančio Lietuvos klimato niuansus komentuoja doc. A. Kvaraciejus.

Mokslininkas prognozuoja, jog vis dažniau sulauksime ir karščio bangų, kai oro temperatūra kils iki 30–35 laipsnių, galimai ir daugiau – galima prisiminti, jog rekordiškai karštas buvo jau praėjusių metų birželis. Karščius lydintys škvalai ir viesulai taip pat tampa ir taps gerokai dažnesni. Tačiau A. Kvaraciejus įspėja, kad nereikėtų atmesti ir atvirkštinių procesų – staigių arktinio oro masių įsiveržimo, pasireiškiančių staigiomis šalnomis tuo metu, kai augalų vegetacija pavasarį jau būna įsibėgėjusi.

Mokslas ir verslas turi ieškoti inovacijų

Visa tai, docento teigimu, skatina ieškoti naujų sprendimų visų pirma žemės ūkyje, nes dėl padidėjusios oro temperatūros drenažo sistemomis pratekančio vandens kiekiai jau labai padidėjo žiemos laikotarpiais, kai laukų sausinimo poreikis yra minimalus. Ir atvirkščiai – pavasarį ir ypač vasarą, kai pasėliams kaip tik reikia drėgmės, jos dirvoje nepakanka.

Todėl įprastais būdais atnaujinti šiuo metu prastos būklės šalies drenažo sistemas nepakanka – ten, kur leidžia reljefo sąlygos, jos turėtų būti pertvarkomos į reguliuojamojo nuotėkio drenažo sistemas. Tokiose sistemose būtų galima reguliuoti gruntinio vandens lygį atsižvelgiant į augalų poreikius bei sumažinti maistingųjų medžiagų išplovimą su drenažo vandeniu. Rudenį drenažo nuotėkio reguliavimo sistemas būtų galima laikyti tokioje pozicijoje, kurioje dirvožemio drėgmė būtų kaupiama kitam sezonui.

„Keičiantis klimatui ateityje laukia ne vienas iššūkis. Dabartiniai mūsų moksleiviai yra aktyvūs, jiems rūpi Lietuvos ir pasaulio likimas. Todėl visus tuos, kurie nori prisidėti prie vandens išteklių išsaugojimo, raginčiau jungtis prie profesionalų komandos, juolab kad tokių specialistų ateityje reikės vis daugiau“, – reziumuoja VDU ŽŪA Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dekanas A. Kvaraciejus.

Martynas Gedvila
Komunikacijos grupė
Vytauto Didžiojo universitetas

spot_img
spot_img

Pavasaris ir akcijos gena į parduotuves: „Iki“ paskelbus nuolaidas net iki 55 proc., šių...

Švara spindintys namai – dažno pavasarinė misija, kurią „Iki“ padeda įgyvendinti pigiau ir paprasčiau. Prekybos tinklui „Iki“ šią savaitę paskelbus jau tradicine tapusią Švaros fiestą, lojalūs pirkėjai suskubo pasinaudoti gerais pasiūlymais. Pasak Gintarės Kitovės,...

Sukčiavimo schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti

Viena iš pastaruoju metu populiariausių finansinio sukčiavimo schemų – netikri darbo skelbimai. Jie aukoms gali kelti ypač didelį pavojų, nes jos, pačios to nesuprasdamos, gali tapti nusikaltėlių bendrininkėmis. Kaip atpažinti netikrus darbo skelbimus ir...

ORAI: Šiandien trumpi krituliai, vyraus lietus, rytais dirvos paviršiuje daug kur šalnos 1–6 laipsniai...

Šiandien daugelyje rajonų trumpi krituliai, vyraus lietus. Vėjas šiaurinių krypčių, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra 6–11 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį daug kur trumpi krituliai, dieną vietomis nedidelis lietus. Vėjas naktį šiaurinių krypčių, 5–10 m/s, dieną šiaurės...

Balandžio 18-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO (Pasaulinė radijo mėgėjų diena)

Balandžio 18-oji – Tarptautinė paminklų apsaugos diena; Pasaulinė radijo mėgėjų diena. Balandžio aštuonioliktoji, ketvirtadienis – 108-oji metų diena (ketvirtoji 16-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 256 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia Apolonija, Apolonijus, Eitvilas,...

Astrologinė prognozė balandžio 18-ajai, ketvirtadieniui

AVINAS. Gali kilti ūpas konkrečiai įgyvendinti drąsias idėjas, išbandyti save scenoje, sporte ar paskatinti tam vaikus. Regis, nevengsite naujų pažinčių, nuotykių. Galbūt įsigysite augintinį – šunį, katę ar kt.     JAUTIS. Iki pavakarių jums labiausiai rūpės...

Dabar „Rimi“ įsigysite džiovintų vaisių ir riešutų pigiau: juose atrasite maistinių medžiagų lobyną

Džiovinti riešutai ir vaisiai yra patogūs užkandžiai, kuriuos paprasta įsimesti į kuprinę ar rankinę keliaujant, o sušilus orams – ir stovyklaujant. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad šie produktai suteikia daug energijos organizmui,...

Ir nedidelis sužeidimas gali lemti stabligės išsivystymą – ką svarbu žinoti apie šią pavojingą...

Stabligė – bakterinė liga, kurią sukelia clostridium tetani bakterijos, gyvenančios žolėdžių gyvulių ir žmonių žarnyne bei su išmatomis patenkančios į dirvožemį. Šioms bakterijoms nereikia deguonies, jos atsparios aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, karščiui, šalčiui ar saulės...

Kartu ir po darbo valandų: IKI kolegos susitinka uždaruose klubuose

Įvairios „Iki“ siūlomos papildomos naudos ir plačios vidinės karjeros galimybės – tik keletas iš gausybės privalumų, padedančių prekybos tinklui pritraukti naujų talentų ir išlaikyti esamus darbuotojus. Aukšta vidinė kultūra ir išskirtinė saviraiškos laisvė natūraliai...

Žinomas socialinių tinklų turinio kūrėjas B. Lastauskas: „Dirbant bet kokį darbą svarbiausia yra smalsumas“

Puikiai Lietuvoje žinomas rašytojas, komikas ir socialinių tinklų turinio kūrėjas Benas Lastauskas dirbti pradėjo dar būdamas mokykloje. Tuo metu jis atlikinėjo įvairius pagalbinius darbus, vėliau tapo prekybos tinklo „Rimi“ apsaugos darbuotoju, o galiausiai karjerą...

ORAI: Naktinis šalnos, diena iki 11 laipsnių šilumos

Trečiadienio naktį daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Kai kur rūkas. Vėjas besikeičiančios krypties, 6–11 m/s. Temperatūra 0–5 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos 1–5 laipsniai šalčio. Dieną daugelyje rajonų trumpas,...

Balandžio 17-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO (sekretorės (biuro administratoriaus) diena)

Balandžio 17-oji – Lietuvos energetikų diena; Pasaulinė hemofilijos diena; Sekretorės (biuro administratoriaus) diena. Balandžio septynioliktoji, trečiadienis – 107-oji metų diena (trečioji 16-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 257 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia Aniceta,...

Astrologinė prognozė balandžio 17-ajai, trečiadieniui

AVINAS. Šiandien norėsis lengviau atsikvėpti ir pasilinksminti. Regis, jus prisimins seni draugai, gerbėjai arba jūs patys jiems save priminsite. Puikiai suksitės, jeigu užsiimate pramogų verslu, kūryba ar esate gastrolėse. JAUTIS. Būsite nusiteikę iš peties paplušėti...

„Rimi“ įsigykite agurkų pigiau ir atsigaivinkite šia šaltsriube: skoniu nenusileis net šaltibarščiams

Šylant orams, į mūsų virtuves vis dažniau atkeliauja agurkai: juos pjaustome į salotas, dedame į šaltibarščius, gardiname jais geriamąjį vandenį. Kai nesinori karštų ir sočių pietų, puikiai atgaivins bulgariška „Tarator“ sriuba su agurkais, kuriai...

Iki šiol nematyta idėja virsta dar viena „Iki“ inovacija: į pirmąjį posėdį susirinko „Iki“...

Prekybos tinklas „Iki“, nuolat siekdamas užtikrinti geriausią apsipirkimo patirtį, tęsia drąsių idėjų įgyvendinimo lyderystę. „Iki“ šiais metais ėmėsi dar vienos inovacijos – subūrė „Iki“ klientų valdybą. Naujovė sulaukė milžiniško susidomėjimo, ir iš 1200 kandidatų...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img