-0.7 C
Pasvalys
2022 / 12 / 06

Svajonių būsto paieškos – kuo lietuvių pasirinkimai skiriasi nuo Baltijos kaimynių ir skandinavų?

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Turėti savo poreikius atitinkančius namus yra daugelio siekiamybė ir tikslas. Tačiau skirtingų žmonių suvokimas apie svajonių namus dažnai skiriasi – ypač, kai kalbama apie skirtingų šalių gyventojus. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ NT marketingo ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė sako, kad net ir kaimyninėse šalyse būsto pasirinkimo tendencijos gali skirtis. Tai matoma ir analizuojant Baltijos bei Šiaurės šalių gyventojų būsto pasirinkimus.


Sudoku Online: Žaisti sudoku internete


Lietuvių prioritetas – naujos statybos būstas

- Reklama -

Vilkenės teigimu, bendraujant su YIT kolegomis kitose šalyse galima susidaryti neblogą vaizdą, kas įsigyjant būstą yra svarbu latviams, estams, suomiams ar, pavyzdžiui, čekams. Nors esama ir tam tikrų panašumų, tačiau taip pat pastebima ir nemažai kiekvienai šaliai būdingų skirtumų.

„Skirtumai išryškėja jau pačiame požiūryje į būstą. Lietuviams neabejotinai yra svarbu įsigyti savo būstą – t. y. turėti jo nuosavybę. Šiuo aspektu lietuviai išsiskiria visos Europos kontekste. Jei Lietuvoje būsto nuosavybę turi apie 90 proc. gyventojų, tai, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje – tik 80 proc.. Estijoje ši dalis siekia apie 82 proc.. Žvelgiant į Šiaurės šalis – jose būsto savininkų yra dar mažiau. Pavyzdžiui, Suomijoje jų dalis siekia tik 71 proc.“, – pažymi J. Vilkenė.

Lietuvių noras turėti sau priklausančius namus, anot J. Vilkenės, lemia tai, kad šalies gyventojai rinkdamiesi būstą tam skiria išties daug pastangų ir laiko. „YIT Lietuva“ iniciatyva šiemet sausį tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 35 proc. lietuvių būsto paieškos trunka iki pusės metų. Dar 15 proc. gyventojų tinkamo būsto paieškoms skiria iki metų laiko.

„Kartu lietuviai itin didelį dėmesį skiria šiuolaikiškam naujos statybos būstui, kurio paklausa šalies didmiesčiuose nuolat didėja. Pavyzdžiui, Vilniuje nauji – per paskutinius dvejus metus pastatyti – butai sudaro apie 40 proc. visų būsto sandorių. Tuo metu kolegų Suomijoje atliktas Tvarios miestų aplinkos barometras parodė, kad naujos statybos būstas suomiams yra tik šiek tiek patrauklesnis nei senos statybos. Naujos statybos būste norėtų gyventi 45 proc. suomių, o senos statybos ar renovuotą pastatą rinktųsi 39 proc. šios šalies gyventojų“, – sako J. Vilkenė.

Skiriasi galimybės rinktis naują būstą centre

Anot vystytojų atstovės, tai greičiausiai lemia suomių noras gyventi Helsinkio, Turku ar Tampere miestų centre, kur galimybių vystyti naujus būsto projektus jau nėra daug. Tuo metu Vilniuje ar Kaune galimybės įsigyti naujos statybos būstą centrinėje miesto dalyje dar yra neblogos, nes pastaraisiais metais šalies didmiesčiuose vyksta aktyvūs miesto tankinimo ir apleistų teritorijų konversijos procesai. Dėl to turėdami galimybę centre rinktis naujos statybos būstą lietuviai tai ir daro.



- Reklama -

„Be abejo, daliai suomių imponuoja ir Suomijos sostinei būdingas senų pastatų art nouveau stilius, senamiesčio dvasia. Lietuviai šiuo požiūriu turbūt yra praktiškesni ir labiau vertina naujos statybos būsto suteikiamus privalumus – aukštą energinį efektyvumą, ekonomiškumą ir kitus patogų gyvenimą užtikrinančius sprendimus, kurių dažnai pritrūksta senos statybos namuose“, – sako J. Vilkenė.

Visgi, jos teigimu, tai, kad lietuviams yra patrauklesni naujos statybos būstai, nereiškia, jog jiems visai nesvarbi namų istorinė-kultūrinė aura. Priešingai – šiandien tai tampa reikšmingu būsto pasirinkimo kriterijumi.

„Naujakuriams svarbu, kad būsto vieta turėtų tam tikrų istorinių pėdsakų, kultūrinį krūvį ir ryšį su platesniu miesto architektūriniu kontekstu. Tą pastebime bendraudami su kai kurių mūsų projektų klientais, kurie, be kitų dalykų, domisi ir konkrečios vietos istorija, išlikusiais istoriniais ir kultūriniais ženklais. Tą parodo ir iki karantino buvęs didžiulis susidomėjimas ekskursijomis po įvairius Vilniaus rajonus – tarp jų ir tuos, kuriuose vystome savo projektus“, – sako J. Vilkenė.

Pasirinkimo kriterijams įtakos turėjo pandemija

Tiesa, nepaisant skirtumų, kai kurie būsto aspektai yra svarbūs daugelio šalių gyventojams. J. Vilkenės teigimu, tokiais yra funkcionalus būsto išplanavimas, erdvės pojūtis, pakankamas šviesos kiekis. Praktiškai visų YIT šalių gyventojams taip pat yra svarbu namuose turėti balkoną ar terasą. Šio aspekto svarba dar labiau išaugo per pandemiją.

„Ne tik mes Lietuvoje, bet ir kolegos Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje pastebi, kad daug įtakos požiūriui į būstą turėjo pandemija. Visų pirma, ji lėmė erdvesnių, patogiau išplanuotų butų paklausą. Atsirado poreikis namuose įsirengti atskiras erdves darbui ar mokslui, taip pat norima turėti daugiau vietos laisvalaikiui. Itin geidžiamu privalumu tapo erdvus balkonas ar terasa. Be to, ir iki šiol didelį dėmesį skyrę namų aplinkai, žaliosioms bei rekreacinėms erdvėms gyventojai šiandien šiam aspektui teikia dar daugiau svarbos“, – sako J. Vilkenė.

Jos teigimu, kaip ir lietuviams, pastarasis aspektas yra itin svarbus čekams, kurie nori namų gamtos apsuptyje ar bent jau turinčių erdvų kiemą su suoliukais poilsiui, želdynais ir sodu. Tuo metu Suomijoje atliktas Tvarios miestų aplinkos barometras rodo, kad suomiai yra linkę rinktis būstą tokiame rajone, kuris būtų arti gamtos, tačiau kartu suteiktų patogią prieiga prie paslaugų ir transporto infrastruktūros.

Individualių namų suteikiamų privalumų ieško mieste

Panašu, kad pandemija iš tiesų paskatino lietuvius ir kitų Baltijos šalių gyventojus labiau atsigręžti į gamtą. Tai patvirtina ir Lietuvos Registrų centro statistika, rodanti, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje parduota 25 proc. daugiau individualių namų. Visgi, J. Vilkenės, teigimu, tai nesumažino gyventojų noro mėgautis miesto centro suteikiamais privalumais.


N24.lt – NAUJAS!


„Individualių namų suteikiamus privalumus Lietuvos gyventojai siekia gauti ir miesto centre. Dėl to dairosi gamtos apsuptyje esančių, tačiau nuo miesto centro nenutolusių namų. Tokią galimybę suteikia, pavyzdžiui, Neries krante centrinėje Vilniaus dalyje įsikūrę kvartalai. Tiesa, galimybių tokiose vietose vystyti naujus projektus praktiškai nebeliko, todėl nenuostabu, kad esami būstai tokiose teritorijose yra itin paklausūs. Pavyzdžiui, mūsų Neries krante įgyvendinto „Raitininkų sodo“ projekto antrojo etapo butai buvo išpirkti dar nepasibaigus statyboms“, – pažymi J. Vilkenė.

Vystytojų atstovės teigimu, gyventojai taip pat vis daugiau dėmesio skiria būsto kokybei ir pažangiems sprendimams. Šiuo požiūriu Lietuvos gyventojų poreikiai jau priartėjo prie skandinaviškų standartų. Kita iš Šiaurės atkeliaujanti tendencija, anot J. Vilkenės, yra pirkėjų domėjimasis būsto tvarumu ir aplinką tausoti padedančiais sprendimais. „YIT Lietuva“ atstovės teigimu, tai yra sveikintina tendencija, nes skatina tvarumo srityje labiau pasitempti visą statybų sektorių.

spot_img
spot_img

Termino „natūralus“vartojimas kosmetikoje tampa problema

Termino „natūralus“vartojimas kosmetikoje tampa trukdžiu renkantis tvarią kosmetiką ir kelia vartotojų nepasitikėjimą – sako Lietuvos vartotojų instituto vadovė Dr. Zita Čeponytė. 100% natūralus, super natūralus, natūralūs ingredientai - tai žodžiai kuriais stengiamasi patraukti vartotojus,...

4 sumuštinių su žuvimi receptai Advento stalui

Prasidėjęs Advento laikotarpis nuo seno reiškia ramybės metą prieš didžiąsias metų šventes – Kūčias ir Šv. Kalėdas. Šiuo metu įprastai susilaikoma ne tik nuo linksmybių, bet ir mėsos patiekalų. Siūlome išbandyti 4-is lengvai paruošiamų...

Paaiškėjo 12 pretendentų į Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė 12-os kūrėjų, pretenduojančių gauti 2022 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą. Įvertinusi 30-ies pretendentų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija atrinko dvylika kandidatų. Į Lietuvos nacionalines...

Daugiabučių atnaujinimui skirta 100 mln. eurų

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gruodžio 12 d. skelbs naują kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti. Šiam kvietimui skirta 100 mln. eurų suma statybos rangos darbų pastato energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms pastato atnaujinimo...

Žmonės skundžiasi, kad vaistinėse trūksta vaistų. Situacija gali tik blogėti

Paprastai daugiausiai problemų su besikeičiančiu kompensuojamųjų vaistų kainynu turėdavę pacientai, dabar kryžiaus kelius eina kone kiekvieną kartą, gavę gydytojo receptą. Žmonės skundžiasi, kad vaistinėse trūksta ne tik kai kurių lėtinėms ligoms skirtų vaistų, bet...

Šventinis namų drabužis: kada kalėdiniai papuošimai tampa rizika

Advento vainikai ir žvakių šviesa namuose – puikus būdas sukurti šventinę nuotaiką laukiant gražiausių žiemos švenčių. Tačiau draudikai atkreipia dėmesį, kad į vainikus įkomponuotos žvakės kelia ir gaisro pavojų. Jos greitai įkaista, o vaškas...

Šie grybai tebėra aukščiausios klasės gastronomijos ženklas

Juodieji perlai, virtuvės deimantai arba kitaip – trumai jau nuo senų laikų vertinami dėl išskirtinio skonio ir yra vieni brangiausių delikatesų pasaulyje. Jų kaina už kilogramą gali siekti net kelis tūkstančius eurų. Nors šie...

Kaip šaltuoju metų laiku neprarasti geros nuotaikos?

Nuotaikų kaita – viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių vis daugiau žmonių kreipiasi į vaistininkus, ieškodami pagalbos. Ši problema itin paūmėja rudens ir žiemos sandūroje, o plačiau apie tai, kaip kiekvienas gali sau padėti,...

Keliams naudojama druska: kam kenkia labiausiai ir kaip apsisaugoti nuo korozijos

Snygis į Lietuvą atklydo gerokai anksčiau nei kalendorinė žiema. Ir nors kelininkai gatves prevenciškai pradėjo barstyti dar iki pradedant snigti, žiema užsimojo iš peties. Jau ne vienerius metus kovai su sniegu kelininkai pasitelkia kelių...

Nustatytos darančios didžiausią žalą gamtai užtvankos

Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos....

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslauga elektroniniu būdu

Kiekvienas iš mūsų galime susidurti su įvairiomis teisinėmis problemomis. Jus neteisėtai atleido iš darbo ar laiku nesumokėjo darbo užmokesčio? Pavėlavote kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo? Norite išspręsti klausimą dėl vaikų išlaikymo? Tačiau ką...

Gruodžio 20 d. visoje Lietuvoje vyks nemokamų eglės šakų dalinimo akcija

Gruodžio 20 d., 15.00-18.00 val. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse bei didžiųjų prekybos centrų aikštelėse visoje Lietuvoje gražiausioms metų šventėms besiruošiantiems gyventojams dovanos nemokamas eglių šakas. Šiemet eglišakių dalinimo vietų...

ORAI: Būkite atsargūs, artimiausią parą bus labai slidu

Būkite atsargūs, artimiausią parą bus labai slidu! Daugelyje rajonų prognozuojama lijundra, plikledis. Gruodžio 6-os numatomi krituliai. Daug kur, daugiausia pietinėje šalies pusėje, susidarys lijundra, plikledis. Vėjas pietryčių, 5–10 m/s. Žemiausia temperatūra 1–6 laipsniai šalčio. Dieną...

Horoskopai gruodžio 6 dienai

AVINASŠiuo metu turite ir jėgų, ir ambicijų pakankamai, kad įveiktumėte jums iškilusias kliūtis. Šitaip kovingai nusiteikus barjerai paprastai įveikiami iš pirmo įsibėgėjimo. Jei norite nutraukti kokius nors iš praeities likusius nepageidautinus ryšius, imkitės to...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img