Visoje Europoje išsibarstę daugybė išlikusių slaptų bunkerių, kuriuose kadaise sprendėsi žemyno ateitis. Vėl kilęs karas priminė tokių vietų prasmę, bet joks konfliktas nepapildė šių tvirtovių rinkinio labiau nei Antrasis pasaulinis karas. Praėjus 70-iai metų, didžioji dalis Atlanto sienos ir daugelis kitų II pasaulinio karo bunkerių vis dar stovi – ir traukia lankytojus.
„Pandemijos gniaužtams atsileidus, ir vėl keliaujama drąsiau, tačiau kiek kitaip: tendencijos rodo, kad vis dažniau ieškoma papildomos prasmės kelionei – norisi ne tik pamatyti gražius vaizdus, bet ir sužinoti kažką naujo, aplankyti išskirtines vietas. Ne nuostabu, kad dėl to grįžo ir kelionių automobiliu bumas, nes savu transportu galima išvysti ir viešuoju transportu nepasiekiamas vietas“, – sako keltų operatoriaus „DFDS Seaways“ Rinkodaros kampanijų vadovė Neringa Sinkevičienė.
Pasak jos, tai ypač aktualu kalbant apie karinius reliktus, mat daug jų išsibarstę pakrantėse, izoliuoti miškuose arba paslėpti nuo prašalaičių akių giliai kalnuose.
Klaipėdos „Memel-Nord“, „Vilko guolis“ Lenkijoje, iš vandens niūriai kyšančios Liepojos tvirtovės baterijos – lietuviai šiuos karo reliktus puikiai žino ir mėgsta lankyti, bet šiam rudeniui DFDS siūlo aplankyti dar 7 bunkerius, tvirtoves ir įtvirtinimus netoli nuo Lietuvos:
Visai šalia – Bunkerių kompleksas Mamerkuose (Lenkija)
„Dažnas mėgstantis keliones automobiliu slaptą Adolfo Hitlerio bunkerių miestą „Vilko guolis“ netoli sienos su Lietuva jau yra išvaikščioję. Tačiau ne visi girdėję, kad vos už 20 km nuo jo – puikiai išsilaikęs dar vienas Vermachto bunkerių kompleksas su II pasaulinio karo muziejumi. Mamerkuose esančios nacių slėptuvės yra vienos geriausiai išsilaikiusių Lenkijoje“, – atkreipia dėmesį N. Sinkevičienė.
Lenkijos šiaurėje, Mamerkų miškuose, naciai 1940–1944 m. pastatė apie 250 pastatų, tarp jų – 30 tvirtų betoninių bunkerių. Karą bepralaimintys ir besitraukdami vokiečiai nespėjo jų susprogdinti, tad jie liko nepaliesti. Dabar čia galima apžiūrėti žolėmis ir medžių žievėmis užmaskuotus bunkerius, požeminių koridorių tinklą su dvi slėptuves jungiančiu 30 m ilgio tunelio, pakilti į 38 m aukščio apžvalgos bokštą.
„Beje, buvo įtariama, kad būtent prie šių bunkerių galėjo būti paslėptas Gintaro kambarys, ir po karo lenkų žvalgai bunkerį Nr. 31 sprogdino ne kartą, tačiau lobio taip ir nerado. Visgi, II pasaulinio karo muziejuje galima apžiūrėti Gintaro kambario kopiją“, – pasakoja N. Sinkevičienė.
Neįprastasis Aeroziejus (Švedija)
„Aeroziejus“ – tai buvusiame Švedijos karinių oro pajėgų požeminiame bunkeryje įkurtas aviacijos muziejus. Čia veikė ypač slaptas karinis kompleksas, iškaltas iš tvirtos uolienos 30 metrų po žeme ir galėjęs atlaikyti branduolinę ataką. Dabar čia įrengtame muziejuje gausu ir civilinių, ir karinių orlaivių, galima pasėdėti naikintuvo ar sraigtasparnio kabinoje.
„Angaras po kalnu Antrojo pasaulinio karo metais buvo įrengtas naikintuvų daliniui „F9 Air Wing“, kuris saugojo tiek Geteborgo, tiek strategiškai svarbios vakarinės Švedijos pakrantės oro saugumą. Šis kompleksas yra visai netoli Geteborgo miesto. Iki jo – vos kelios valandos automobiliu nuo Švedijos uosto Karlshamno, į kurį plaukia keltai iš Lietuvos, tad šis išskirtinis muziejus nėra taip sunkiai pasiekiamas, kaip gali pasirodyti pažvelgus į žemėlapį“, – sako N. Sinkevičienė.
Įspūdingiausioje gamtoje – Skageno bunkeriai (Danija)
Už jūros „sienos“ nuo Geteborgo, Danijoje, rasite be galo įdomią Europos vietą, kuri patiks ne tik karinės istorijos, bet ir gamtos mėgėjams. Skagenas garsėja dviem dalykais: po pakrantę ilga linija išsibarsčiusiais II pasaulinio karo bunkeriais ir vieta, kur galima pasivaikščioti taku tarp dviejų susijungiančių jūrų.
Dauguma bunkerių čia – nebenaudojami, palikti gamtos ir likimo valiai, tačiau viename jų veikia muziejus, kuriame galima apžiūrėti, kaip bunkeris atrodė nacių valdymo metais. Viduje rasite filmavimo, operacijų kambarius, uniformų, ginklų ir kt. Antrojo pasaulinio karo metais jis veikė kaip sanitarinis bunkeris sužeistiems vokiečių kariams.
„Dar didesnį įspūdį čia sukuria išskirtinė gamta, į kurios peizažą jie įsibrovė. Būtent čia, Greneno kyšulyje pačioje Danijos šiaurėje, viena į kitą bangas plaka dvi jūros – Skagerakas ir Kategatas. Nuolatinė mūša čia suformavusi ilgą ir siaurą smėlio taką, kuriuo galima pasivaikščioti ir iš vienos pusės kojas įmerkti į Skageraką (susiliejantį su Šiaurės jūra), iš kitos – Kategatą (susiliejantį su Baltijos jūra)“, – pataria DFDS atstovė.
Gigantiškasis Hanstholmo bunkerių muziejus (Danija)
Piečiau esantis Hanstholmo bunkerių muziejus Thy mieste yra ne tik didžiausias tokio pobūdžio muziejus Danijoje, bet ir didžiausi likę II pasaulinio karo įtvirtinimai visoje Šiaurės Europoje.
Daniją okupavę naciai, baiminęsi invazijos, 1942 m. pradėjo statyti 5500 km ilgio įtvirtinimus – Atlanto sieną (Atlantikwall), kuri turėjo neleisti sąjungininkams priartėti jūra. 19 didelių bunkerių Hanstholmo pakrantėje tapo pirmuoju kompleksu strategiškai svarbioje vietoje Šiaurės jūros ir Skagerako sąsiaurio atžvilgiu.
„Muziejaus teritorija su daugybe betoninių bunkerių driekiasi net 55 km iš šiaurės į pietus, per Jutlandijos pakrantės kopas ir viržynus. Tiek vaikams, tiek suaugusiems patiks po teritoriją lankytojus vežiojantis siaurasis geležinkelis, kuriuo iš požeminių saugyklų buvo gabenami sviediniai. Eksponuojama daug II pasaulinio karo artefaktų, tarp jų – vietovės gynybai skirti ginklai ir įvairios karinės transporto priemonės“, – vardija N. Sinkevičienė.
Fjell tvirtovė su pasakiška panorama (Norvegija)
Kitoje Šiaurės jūros pusėje galima aplankyti Fjell tvirtovę Norvegijoje, kuri buvo ypač svarbi Bergeno gynyboje ir dabar likusi kaip vienas didžiausių II pasaulinio karo laikų Norvegijos karinių objektų.
„Pirmiausia, kas atims žadą – tai nuo jos atsiverianti Norvegijos gamtos panorama. Net ir darganotu oru vaizdai paliks įspūdį, mat buvusio bokštelio vietoje pastatytas šiuolaikinis stiklinių sienų pastatas su jame veikiančia kavine. Tuomet nustebins net ir patekimas į tvirtovę: į vidų dabar žengiama iš 14 m gylio šulinio, kuriame kadaise buvo sumontuota patranka“, – sako N. Sinkevičienė.
Požeminiuose tuneliuose sužinosite daugiau apie juose laikytą amuniciją, rasite ekspozicijas apie kareivių gyvenimą, sovietų karo belaisvius, kurie statė tvirtovę, kovinį kreiserį „Gneisenau“. Uoloje iškasti tuneliai raizgosi apie 450 metrų, o požeminėse salėse kadaise galėjo tilpti iki 200 karių.
Požeminiais nacių tuneliais pasivaikščioti leidžiantys Narviko bunkeriai (Norvegija)
Peršokime į pačią Norvegijos šiaurę ir jos miestą Narviką, kuris dėl savo strateginės padėties ir neužšąlančio uosto II pasaulinio karo metais buvo viena labiausiai puolamų vietų.
„Šiandien tai gana nedaug turistų sulaukianti vieta, tačiau iš tiesų ji gali pasiūlyti labai daug: galima pajusti poliarinę dieną ar naktį, pasivažinėti Arktiniu traukiniu, leistis į kruizus po fjordus, aplankyti išties įdomų karinį muziejų ir leistis į turą požeminiais nacių tuneliais“, – pasakoja DFDS Rinkodaros kampanijų vadovė.
2,5 km pasivaikščiojimas siaurais ir tamsiais požeminiais nacių bunkeriais, kurie kadaise buvo pilni kareivių ir ginklų, tinka visiems, net ir šeimoms. Ypač laukiami kiek ūgtelėję (8-14 m.) vaikai, kurie ekskursijos metu sulaukia staigmenų bei suvenyrų.
Izoliuotasis Raudonojo kalno fortas (Švedija)
Skandinavijos šiaurėje nepraleiskite progos aplankyti ir Bodeno įtvirtinimus su juose esančiu įspūdingu fortu. Ši teritorija vadinama vienu įspūdingiausių karinių objektų Švedijoje.
Bodeno įtvirtinimai – didžiausi, buvę labiausiai įslaptinti ir brangiausi iš visų Švedijoje esančių. Iš viso komplekse yra 5 fortai su stacionaria artilerija, tačiau lankytojams atviras tik Rödbergo (Raudonojo miško) fortas.
„Fortas sugebėjo veikti izoliuotai, nes turėjo tam visas būtinas patalpas: ne tik skirtas ginkluotei ir jos valdymui, bet ir elektrinę, technines dirbtuves, ligoninę, parduotuvę, administracines patalpas ir t.t. Viskas čia buvo įrengta taip, kad jame 2 mėnesius galėtų išgyventi 500 karių. Dabar galima apžiūrėti ir gerai išlaikytas patalpas, ir pakilti ant paties forto, nuo kur atsiveria įspūdingas kraštovaizdis. Beje, ir pats vingiuotas kelias bunkerio link yra lyg atskira fantastiško grožio kelionė“, – pasakoja N. Sinkevičienė.
