14 C
Pasvalys
2024 / 04 / 29

Psichologė: kokias žmogaus ir visuomenės galias pažadina krizės?

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Nuotrauka Josh Willink iš Pexels.

Šių metų vasarį Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Paskutinį kartą tokio lygio ekstremali padėtis Lietuvoje buvo prieš beveik 30 metų – 1991 m., kai tauta gynė valstybę nuo sovietinės karinės agresijos. Pasak Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės psichologijos katedros profesorės Danutės Gailienės, tuo metu žmonės nežinojo, kaip pakryps gyvenimas, ko laukti ateityje, su kokiais iššūkiais teks dorotis. Tvyrojo daug nerimo, labiausiai pažeidžiamiems žmonėms pablogėjo psichikos sveikata.

- Reklama -

„Bet taip pat tai buvo laikas, kėlęs daug vilties, pažadinęs nepaprastai daug žmonių solidarumo ir kūrybingumo. Tie, kuriems teko tai išgyventi, dažnai tvirtina, kad tokio vieningumo ir pakilumo daugiau niekad gyvenime nebepatyrė“, – priduria traumų psichologijos ekspertė.

Krizė – dvilypis iššūkis

Anot psichologės, krizė pažadina dvilypes galias: ir tai, kas žmoguje, visuomenėje geriausia, ir tai, kas blogiausia. Ir kūrybiškumą, solidarumą, ir agresiją, desperaciją.

„Nors dažnai girdime, kad krizė yra lūžio momentas ir jos baigtis gali būti arba žlugimas, arba augimas, realybėje abu šie aspektai būna sudėtingai susipynę. Dr. Vaiva Klimaitė savo klinikinės psichologijos srities disertacijoje analizavo sunkų sielvartą išgyvenusių žmonių patirtis. Vienas iš jos kalbintų žmonių labai įspūdingai apibūdino, kad po to sunkaus savo gyvenimo periodo jis tapo „liūdnesnis, bet išmintingesnis“, – pasakoja prof. D. Gailienė.

Prasiplečia normalumo ribos

- Reklama -

Aišku, kad tokių sudėtingų ir ekstremalių situacijų metu žmonės patiria didelių, netipinių iššūkių, su kuriais anksčiau nebuvo susidūrę.

„Įprastame gyvenime dažniausiai susirūpiname, kai patiriame per daug nerimo ar prislėgtų nuotaikų, o dabar patirti sunkius išgyvenimus yra normalu. Nes situacija nėra normali. Streso reakcijos – tai normalios reakcijos į nenormalią situaciją“, – teigia mokslininkė.

Ji pabrėžia, kad visiškai normalu, jei tokiais momentais būna neramu, liūdna, baugina nežinia, nusvyra rankos. Tai visai nerodo nei silpnumo, nei nevertingumo. Nebūtina visada stengtis tučtuojau nuo to pabėgti, karštligiškai siekti išsiblaškyti arba – priešingai – grimzti į desperaciją. „Labai sveika kartais sau pripažinti, kaip jaučiamės iš tikrųjų, kas mums iš tikrųjų svarbu, ir leisti sau pabūti silpniems, neskubėti savęs „ginti“ pliaukšint botagu.“

Anot prof. D. Gailienės, krizė pažadina dvilypes galias: ir tai, kas žmoguje, visuomenėje geriausia, ir tai, kas blogiausia

Lyg maratono bėgimas

„Tai yra ne sprintas, tai – maratonas“, – taip viename iš naujausių savo dokumentų Pasaulio sveikatos organizacija įvertina dabartinę su COVID-19 susijusią situaciją. Tai reiškia, kad susidorojimas su naujo koronaviruso plitimu ir jo padariniais bus netrumpas procesas, kuriame teks pereiti ir išgyventi įvairius etapus.

„Neapibrėžtų situacijų pradžioje gana greitai pavyksta mobilizuotis, įvertinti naujos situacijos iššūkius ir pradėti veikti pakitusiomis sąlygomis. Tikriausiai didesni iššūkiai lauks vėliau, kai šokas ir tam tikras susikaupimas praeis, kai bus justi ilgalaikiai krizės padariniai. Bet per tą laiką tiems iššūkiams galima ir pasiruošti“, – tvirtina klinikinė psichologė. Tik priduria, kad tam reikia visuomenės ir valstybės institucijų solidarumo, sutarimo, kaip veikti, tuomet daugelį gresiančių padarinių galima būtų amortizuoti.

Planuoti tik po dieną į priekį

Kaip aiškina mokslininkė, visiškai natūralu, kad neturime patikrintų taisyklių, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu, nes ši krizė, susijusi su koronavirusu, yra gana unikali. Tokios globalios patirties žmonija nėra turėjusi. Todėl tenka kūrybiškai veikti naujoje situacijoje ir šiek tiek orientuotis į tas nuostatas, kurias žinome iš kitų sunkaus streso situacijų.

„Dabartinės krizės situacijoje yra labai daug neaiškumų – nežinome nei kaip ji klostysis, nei kiek ji truks, nei kaip kiekvieną iš mūsų paveiks. Todėl mėginant realistiškai tai įsivaizduoti gali kilti labai daug nerimo ir katastrofinių nuotaikų. Psichologijoje nerimas apibūdinamas kaip laukiamos grėsmės nuojauta, kelianti įtampą, nemalonius somatinius pojūčius“, – dabartinę situaciją vertina profesorė.

Traumų psichologiją tyrinėjanti mokslininkė sako, kad šiuo metu gali tekti griežtai save disciplinuoti, susiaurinant laiko perspektyvą ir stengiantis kuo daugiau rūpintis tuo, kas yra dabar, kas yra realu, kas vyksta šiandien, ką turėsime atlikti rytoj. Be to, reikia stengtis patiems riboti nerimą keliančios informacijos kiekį ir sekti žinias minimaliai, tik tiek, kiek būtina.

Gerų patarimų ir darbų nauda

Psichologė pataria „išgramdyti“ savo turimus resursų aruodus ir prisiminti viską, kas mums paprastai padėdavo ištverti sunkiose situacijose: kokie nusistatymai, kokie žmonės, kokia veikla, kokios mūsų pačių stiprybės ir asmeniški būdai? O gal galima išmokti ir naujų?

Mokslininkė ragina domėtis visais gerais patarimais, kaip ištverti krizę, kaip įveikti sunkumus, kaip saugoti save ir kitus.

„Dabar gerų patarimų skaitome ir girdime labai daug. Dauguma iš jų yra protingi ir naudingi. Svarbu, kad patarimai, kurių klausome, būtų kompetentingi. Todėl reikia pasidomėti, ar duodantys patarimus tikrai yra atitinkamų sričių specialistai“, – pabrėžia prof. D. Gailienė.

Padėdami kitiems, įsitraukdami į savanorystės iniciatyvas, paramos akcijas ir patys pasijuntame geriau. Be to, tada suvokiame, kad mūsų veikla yra prasminga. O jausti prasmę yra vienas svarbiausių žmogaus poreikių.

spot_img
spot_img

Prezidento posto siekiantis D. Žalimas paaiškino, kuo skiriasi nuo I. Šimonytės: galėčiau geriau konsoliduoti...

Su Laisvės partija prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas tikina rinkėjams galintis pasiūlyti profesionalumą, nuoseklumą ir atsakomybę. Šalies vadovu tapti panoręs buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas pripažįsta, kad jo ir prezidento rinkimuose jėgas jau antrą kartą...

ORAI: Sekmadienio dieną aukščiausia temperatūra 17–22 laipsniai šilumos

Sekmadienio dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas pietryčių, pietų, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 17–22 laipsniai šilumos. Pirmadienį lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas naktį pietryčių, 4–9 m/s, dieną pietų, pietvakarių, 8–13 m/s. Temperatūra naktį 6–11, dieną 19–24, pajūryje...

Balandžio 28-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO (saugos ir sveikatos darbuotojų diena)

Balandžio 28-oji – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena;Geologų diena;Pasaulinė gyvybės diena;Pasaulinė susigiminiavusių miestų diena;Pinhole (camera obscura) fotografijos diena. Balandžio dvidešimt aštuntoji, sekmadienis – 118-oji metų diena (paskutinė 17-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų...

Prekybos centre pavogta 30 „Iphone“ mobiliųjų telefonų

Šeštadienį vienoje iš sostinės prekybos centrų įsikūrusių parduotuvių pavogta 30 „Iphone“ mobiliųjų telefonų. Vagyste įtariami trys vyrai suimti, pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, Vilniaus apskrities policija vakar apie 18.33 val. gavo pranešimą, kad tą pačią dieną...

Astrologinė prognozė balandžio 28-ajai, sekmadieniui

AVINAS. Regis, susidrums nuotaika jau iš pat ryto, jeigu susitrukdys numatyta išvyka ar kils incidentų kelyje. Pasistenkite neprarasti pozityvumo. Venkite svaigalų, neaiškių vaistų. Saugokitės aferistų, sektantų. Atsargiai su ugnimi, vandeniu, dujomis bei kelyje. JAUTIS. Šiandien...

Astrologinė prognozė balandžio 27-ajai, šeštadieniui

AVINAS. Aktualūs bus mokslo, kultūros arba su užsieniu susiję reikalai. Regis, ruošiatės kelionei, egzaminui, ataskaitai ar pan. Neignoruokite perspėjimų, užuominų, jeigu darote kažką nelegalaus. Būtinas ypatingas atidumas kelyje. JAUTIS. Tikriausiai jums pavyks susitarti dėl aktualaus...

Sala, keliautojų vadinama rojumi žemėje: lankančių ją laukia specialus pasiūlymas

Vieni šią vietą pažino legendinėje trilogijoje „Krikštatėvis“, kiti apie ją girdėjo iš susižavėjusių ten pabuvojusių draugų, o treti akį prikaustančias vietovių nuotraukas sklaidė internete. Sicilija garsėja ne tik įstabiu grožiu, temperamentingais vietiniais gyventojais, bet...

„Rimi“ šefas pataria: štai, ką reikia daryti, jei vis dar nepavyksta gardžiai ant grilio...

Pavasarį vis dažniau mėgaujamės lauke gaminamų patiekalų skoniais, o pasirinkti yra iš ko: nuo marinuotos pigesnės paukštienos, šviežių mėsos dešrelių ar kepsnių iki skirtingų daržovių, sūrių ar net vaisių. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė...

„Rimi“ rasite šiuos produktus: savaitgalį išbandykite netikėtus ir pigius derinius ant grilio

Kai ant grilio ruošiamės gaminti savaitgalio pietus, skanią bei pigią vakarienę šeimai ar draugų kompanijai išsikepti norime ne tik sultingos paukštienos, mėsos arba žuvies, bet ir šalia derančių garnyrų. Kas su kuo labiausiai tinka...

ORAI: Penktadienio dieną vietomis trumpai palis, aukščiausia temperatūra 10–15 laipsnių šilumos

Penktadienio dieną vietomis trumpai palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietų, pietvakarių, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra 10–15 laipsnių šilumos. Šeštadienio naktį be žymesnio lietaus, dieną kai kur trumpai palis. Vėjas pietų, pietryčių, naktį 3–8 m/s, dieną...

Balandžio 26-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO (Černobylio avarijos aukų atminimo diena)

Balandžio 26-oji – Tarptautinė kovos su triukšmu diena; Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena; Tarptautinė Černobylio avarijos aukų atminimo diena. Balandžio dvidešimt šeštoji, penktadienis – 116-oji metų diena (penktoji 17-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka...

Astrologinė prognozė balandžio 26-ajai, penktadieniui

AVINAS. Regis, šiandien turėsite reikalų su nepažįstamais žmonėmis, su atvykėliais iš toli. Galbūt tarsitės dėl kelionių, studijų mainų galimybių, dalyvausite kultūriniuose ar šou renginiuose. JAUTIS. Viskas bus gerai, jeigu nesistengsite gauti to, ko nenusipelnėte, ir...

„Rimi“ atrasite šią pigią daržovę: tai – ir maistas, ir vaistas, padėsiantis detoksikuotis pavasarį

Salierai auginami jau tūkstančius metų: jų ištakos siekia Viduržemio jūros regioną, kur senovės Graikijoje ir Romoje salierai buvo vartojami ir kaip maistas, ir kaip vaistas. Šiais laikais šios daržovės paplitusios visame pasaulyje ir naudojamos...

„Rimi“ nusipirkę kopūstų pigiau pagaminsite vakarienę visai šeimai: šie blyneliai nekainuos nei 3 eurų

Lietuviška virtuvė neįsivaizduojama be kopūsto: juos tarkuojame salotoms, dedame į sriubas ir troškinius, o kartais ir nepagailime pusdienio, per kurį kopūsto lapus su įdaru vyniojame į balandėlius. Meniu paįvairinimui pabandykite nesudėtingą rytietišką kopūstų kepsnelių...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img